I PASTATŲ ŪKIO VALDYMAS
1.1 Pastatų ūkio valdymo procesų koncepciniai pagrindai
Pastatų ūkio valdymas – tai plati veiklos sfera, apimanti visą pastato
gyvavimo ciklą – pastato kūrimo idėją, projektavimą, statybą, eksploatavimą ir
nugriovimą bei visų, su nekilnojamuoju turtu susijusių operacijų vykdymą
(investavimo, nuomos ir t.t. vykdymą).
Visi
pastatai susiję su daugeliu įmonių bei institucijų: šilumos tinklais, karšto ir
šalto vandens tiekimo įmone, telekomunikacijų tinklais, buitinių šiukšlių
išvežimo įmone, želdinius prižiūrinčia įmone, sanitarinio valymo įmone, kiemų
ir važiuojamosios dalies dangas prižiūrinčia įmone ir kt. įmonėmis.
Viena
iš labiausiai paplitusių koncepcijų pastatų ūkio valdymą nagrinėja keturiais
požiūriais: erdvės (patalpų) administracinis, techninis ir kitų paslaugų
valdymas.
Pastatų
ūkio valdymą apibūdina daugelis kriterijų, jame dalyvauja daug suinteresuotų
grupių turinčių skirtingus tikslus.
„Facilities
Management“ – tiesioginio atitikmens lietuvių kalboje neturi
„Facilities
Management“ atsirado JAV XX amžiaus viduryje.
Pastatų
ūkio valdymo (PŪV) objektą įvairių šalių mokslininkai dažnai apibūdina
nevienodai.
Vokietijos
mokslininkų nuomone, PŪV objektą sudaro aplinka, infrastruktūra, pastatai,
pastatuose esantys įrenginiai, įranga, baldai. Pagrindinis PŪV tikslas yra
teikti užsakovui reikalingų paslaugų kompleksą, apimantį racionalų veiklos
pastatuose planavimą ir įgyvendinimą, pritaikytą prie besikeičiančių poreikių
siekiant gerų sąlygų efektyviai organizacijos veiklai planuoti, taip
išsaugojant ir didinat nekilnojamojo turto vertę.
PŪV
Institutas Didžiojoje Britanijoje akcentuoja daugiareikšmį pastatų vadybininkų
vaidmenį. Jų pateikiamas apibrėžimas sieja atsakomybę aptarnaujant, priežiūrą
ir plėtotės paslaugas, pradedant nekilnojamojo turto strategija, valdymu ir
komunikacijų infrastruktūra, baigiant pastato priežiūra, administravimu ir
sandorių valdymu.
PŪV
gali būti apibūdinta kaip „infrastruktūrą, kuri teikia paramą žmonėms
organizacijoje, besistengiantiems pasiekti organizacijos iškeltų tikslų“ tai
priemonės, kurias gali naudoti žmonės, norintys atlikti tam tikras užduotis.
JAV
pateikiamas apibrėžimas, kuriuo remiantis PŪV suvokiamas kaip praktinis fizinės
darbo vietos derinimas su žmonėmis ir jų veikla organizacijoje. Siekiant tikslų
įgyvendinimo panaudojami administravimo (valdymo), architektūros ir inžinerinių
mokslų principai.
Didelė
dalis apibrėžimų nusako tokius pastatų ūkio valdymo požymius:
Organizacinė
struktūra – nusako PŪV kaip vientisą, sistemišką, koordinuotą, integruotą;
PŪV
procesai turi būti dinamiški, pritaikyti besikeičiantiems poreikiams, lanksčiai
reaguojantys į vykstančias tendencijas, kurios orientuojamos į ilgalaikę
perspektyvą. Tai nenutrūkstamo kitimo procesai.
PŪV
tikslai – pelno ir išlaidų planavimas, skaidrumas, vertės saugojimas,
reikšmingų procesų apskaita, sėkmingas valdymas, potencialus ir racionalus
naudojimas, išteklių apsauga;
PŪV
valdytojų aktyvumas tai strateginis, taktinis, normatyvinis, lankstus,
orientuotas į konkretų valdytoją, klientą.
Vienas
iš pastatų ūkio valdymo principų skatina sutelkti dėmesį ne tik planuojant
konkretų procesą, bet apimant šio proceso ruošimosi bei tobulinimosi etapus,
atsižvelgiant į užsakovo poreikius.
1.2 Pastatų ūkio valdymo tikslų ir principų samprata
Valdant
pastatų ūkį valdyme kaip ir bet kurios kitos veiklos sferą svarbu aiškiai
iškelti siekiamus tikslus.
Valdymo
veiksmų išeities tašką;
Kriterijų
nustatymą;
Problemų
analizę – veikiančią tikslo tarp pageidaujamo ir siekiamo rezultato kokybę.
Tikslas
– siekimas norimojo rezultato. Jis pasireiškia įvertinant poreikius,
motyvaciją. Pagrindinis dėmesys skiriamas, kad būtų pasiektas tikslas skiriamas
pagrindinis dėmesys. Motyvas – vidinė būsena, skatinanti žmogaus veiklą
siekiančią užsibrėžtų tikslų.
Iš bet kokio motyvo išplaukia jo struktūra,
jungianti:
- Poreikius, kuriuos žmogus nori patenkinti;
- Gerovę, leidžiančią tenkinti atitinkamus poreikius;
- Darbinę veiklą užtikrinančią sėkmę;
- Kainą arba materialines bei moralines sąnaudas atliekant šį darbą.(4)
Tikslas
atlieka tokias pagrindines funkcijas:
- Iniciatyvos – esamo ir pageidaujamo būvio sulyginimas, skatinantis veiklą;
- Valdymo priemonių pasirinkimas;
- Sprendimų priėmimo kriterijų parinkimas;
- Koordinavimo – visų asmenų, dalyvaujančių priimant numatytų tikslų sprendimus, suvienijimas bei tarpusavio santykių palaikymas išvengiant konfliktinių veiksmų.
- Kontrolės - objektyvių grįžtamųjų ryšių analizė siekiant valdymo sistemos rezultatų
1.3 Pastatų ūkio valdymo tikslai ir uždaviniai
PŪV
valdymo tikslai – tai planavimas, statyba, priežiūra bei rekonstravimas. Tai
neatsiejama nuo rezultato naudingumo koeficiento (žmonių, dirbančių, gyvenančių
pastate, sveikatos apsaugos, savijautos) ir nekilnojamam turtui skiriamų
išlaidų sumažinimo.
Pagrindiniai
pastatų ūkio valdymo tikslai:
- Realizuoti piliečių konstitucines teises į nekilnojamąjį turtą bei atlikti pareigas, susijusias su jo valdymu;
- Visiems rinkos dalyviams nustatyti tam tikrą tvarką bei darbo sąlygas;
- Dalyvių apsauga nuo nusikalstamos organizacijų bei nesąžiningų asmenų veiklos;
- Nustatyti laisvą kainų lygį nekilnojamojo turto objektams, atsižvelgiant į paklausą ir pasiūlą;
- Kurti palankias investavimo sąlygas, stimuliuojančias gamybos sferoje veiklą;
- Ekologinės aplinkos priežiūra, skatinanti ekonominį augimą, mažinti nedarbą, spręsti gyvenamojo būsto problemas ir kt.;
- Teisingai apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir jo rinkos dalyvius;
Esminis
tikslas – mažinti bendras pastato išlaikymo išlaidas, didinti jo naudojimo
trukmę bei išsaugoti vertę.
Pastatų
ūkio veikla apima sudedamąsias dalis tokias kaip visų pastatų ir jų struktūrų,
inžinerinių komunikacijų bei technologinių įrengimų, kitų sistemų profilaktinė
priežiūra ir paprastasis remontas. Pastato priežiūra ir komunalinių paslaugų
(elektros, dujų, vandentiekio – nuotekų ir t.t.) teikimo priežiūra. Kitų su
pastatais susijusių sistemų priežiūra kuri yra būtina norint išlaikyti ne tik
pastato, bet ir jį supančios erdvės respektabilumą, vertės išlaikymą.
Atitinkamai
PŪV tikslai būna dvejopi:
·
Finansiniai bei ekonominiai;
·
Nematerialūs.
Nematerialūs
tikslai susiję su LR diplomatinių atstovybių prestižu ir tai yra Lietuvos Valstybės įvaizdžio dalis.
Finansiniai
bei ekonominiai apima investavimą į nekilnojamąjį turtą veiklos sąnaudų vertinimas
yra bene svarbiausias bene svarbiausias dalykas. Retai kada kiti aspektai
investuotojo turto vertę veikia labiau nei veiklos kaštai. Veiklos kaštai gali
greitai keistis dažnai atvirkščiai nei numatyta prognozių. Turto bendrųjų
veiklos kaštų komponentų analizė labai svarbi. Dažniausiai dauguma šių veiklos
kaštų straipsnių yra reikalingi kasdieniam turto tvarkymui (remontams) ir
operacijomis su juo. Veiklos kaštams analizuoti reikėtų taikyti keletą svarbių
metodų kurie suteiktų supratimą apie ryšį tarp veiklos kaštų, ir investavimo į
turtą vertės ir k.t. Vienas iš pagrindinių investuotojo uždavinių yra įvertinti
veiklos kaštus atsižvelgiant į jų tipus. Veiklos kaštų prognozavimo klaidos
gali daryti didelę įtaką nekilnojamojo turto sprendimams. Tipiškos veiklos
kaštų kategorijos:
·
Pastovieji/ nuolatiniai kaštai;
·
Kintamieji kaštai.
Kintamieji
kaštai apima komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto mokesčius, paprastąjį
ir kapitalinį remontą (rekonstrukcija ir k.t.), draudimą, paslaugas,
administravimą ir tiekimą, dekoravimą, valdymą ir įvairias kitas išlaidos.
Pastatai dėvisi ne tik fiziškai, bet
ir morališkai. Pastatai morališkai susidėvi daugiausia todėl, kad techninė
pažanga nuolatos siūlo tobulesnius būdus ir medžiagas, įrangą, pažangesnius
projektinius sprendimus.
Skiriamos
dvi moralinio susidėvėjimo formos:
·
Pirmoji susieta su tuo, kad
pastato vertė sumažėja, palyginti su pirmine, nes lyginamajam laikotarpiui
tokio pastato statybai reikia našesnio darbo kiekio nei anksčiau. Priedo
keičiasi medžiagų kokybė – jos geresnės, ilgaamžiškesnės. Vertės įtakai taip
pat atsiliepia ir geresni projektiniai sprendimai orientuojantys į naujų
realijų komforto pojūčio supratimą.
·
Antra moralinio susidėvėjimo forma
pasireiškia tuo, kad pastato elementai ir jo įranga techniškai pasenę (liftai,
vėdinimo sistemos, kitos inžinerinės sistemos ir kt.). Todėl pastato vertė
mažesnė.
Skirtingi
yra pastatų fizinio ir moralinio susidėvėjimo dėsningumai (1 pav.)
- pav. Pastato vertė laikui bėgant [8]
Moralinio
susidėvėjimo pastato eksploatacijos metu negalima kokiu nors būdu sustabdyti.
Fizinį atskirų pastato elementų susidėvėjimą galima sustabdyti ir palaikyti
normalią jų būklę iki normatyvinio viso pastato susidėvėjimo laiko, tai
moralinio susidėvėjimo negalima sustabdyti. Juk techninė pažanga nesusieta su
atskirų pastato elementų susidėvėjimu. techninė pažanga.
Pastatų
ūkio valdymas turi prisidėti prie to, kad visos turimos žinios padėtų pakelti
technologinį ir funkcinį pastato lygį. Skirtumas tarp priežiūros valdymo ir
išlaikymo valdymo parodytas 2 pav.
2
pav. Skirtumas tarp priežiūros valdymo ir išlaikymo valdymo [ 6]
Statinio
ilgaamžiškumas labiausiai priklauso nuo jo kapitališkumo. Optimalus pastato
ilgaamžiškumas labiausiai priklauso kiek investicijų skirta pastato priežiūrai,
nuo remontų savalaikiškumo, jiems skirtų lėšų. Tai pavaizduota pav. 3.
3
pav. Ilgaamžiškumo ir eksploatavimo santykis [8]
4 pav. Pastato apžiūros ir su tuo
susijusių defektų fiksavimas [8]
Paveikslėlyje
4 pastato apžiūros ir su tuo susijusių defektų fiksavimas ir savalaikis jų
šalinimas. Ne laiku pastebėti konstrukcijų defektai gali įtakoti procesus
ateityje kai reikės skirti papildomų lėšų remontams. Remontas gali patekti į
kitą kategoriją iš paprastojo remonto į rekonstrukciją, kuriai lėšų kiekis
ženkliai viršys paprastojo remonto išlaidas.
Vilniaus
Gedimino technikos universiteto mokslinimų sukurtos daugiakriterinės analizės
pritaikymo sritys apima PŪV:
·
Pastatų ūkio valdymą;
·
Erdvės valdymą;
·
Techninis valdymą;
·
Administracinis valdymą;
·
Darbo vietos valdymą.
Literatūra
1. Lietuvos kokybės garantijų sistema. LST. V.,
1994.
2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. VŽ Nr. 32, 2001.
3. Statybos techninis reglamentas. STR 1.01.01: 1996. VŽ Nr. 93, 1996.
4. Statybos Valstybinės priežiūros nuostatai. VŽ Nr. 68, 1996.
5. A.Kaklauskas, E.K.Zavadskas. Internetinė sprendimų parama. Vilnius, 2002;
2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. VŽ Nr. 32, 2001.
3. Statybos techninis reglamentas. STR 1.01.01: 1996. VŽ Nr. 93, 1996.
4. Statybos Valstybinės priežiūros nuostatai. VŽ Nr. 68, 1996.
5. A.Kaklauskas, E.K.Zavadskas. Internetinė sprendimų parama. Vilnius, 2002;
6. N.Lepkova,
Pastatų ūkio valdymas. Vilnius, 2008;
7.
A.V.Rutkauskas NT finansavimas (konspektai);
8. H. Nakas Paskaitų konspektai;