Finansų rinkos ir institucijos. Financial Markets and Institutions

Finansų rinkos ir institucijos (year 2006)

 

Finansų sistema – tai sistema finansų rinkų ir institucijų, finansų priemonių, taisyklių ir metodų. Joje yra parduodamos obligacijos, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, nustatomos palūkanų normos bei sukuriamos ir realizuojamos finansų paslaugos. Finansų sistema yra viena iš svarbiausių šiuolaikinės visuomenės atradimų. Pagrindinė finansų sistemos užduotis – pervesti deficitines finansines lėšas iš tų kurie jas kaupia, tiems, kurie jas skolinasi. Sukurdama lėšas skolinimui ir skolinimuisi (kreditavimui), finansų sistema sukurdama priemones, kurias naudojant plėtojasi šiuolaikinė ekonomika, gerindama gyventojų pragyvenimo lygį. Pagrindinis Lietuvos Respublikos ekonominės politikos tikslas – narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Visa reformų programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai būtų:
- spartūs ir tolygūs ekonomikos plėtros tempai, stabili makroekonominė aplinka;
- palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos;
- skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų;
-stabili ir prognozuojama teisinė aplinka;
-gili ekonominė integracija su ES.

  Finansų sistema pati nustato kreditų kainas, jų poreikį. Finansų sistemoje pokyčiai turi didelę įtaką nacionalinės ekonomikos būklei. Kada kreditas tampa brangesnis ir sunkiau gaunamas – bendrosios išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti krenta, dėl to didėja nedarbas, mažėja gamyba ir ekonominis augimas. Ir priešingai, kada kredito kaina mažėja, jis tampa lengviau prieinamas – ekonomikos išlaidos didėja, sukuriama daugiau darbo vietų, ekonominis augimas spartėja.

Finansų sistema yra sudėtinė ekonominės sistemos dalis. Ji negali egzistuoti pati savaime. Kiekviena ekonominė sistema sukuria gaminių ir paslaugų srautus, pati siekdama reikiamų mokėjimo srautų (gaminių ir paslaugų išeigą suderina žemės ir kitų materialių išteklių, darbo, valdymo profesionalumo ir firmų kapitalo apimtis). Yra labai tamprus ryšys tarp finansų ir kitų rinkų. Mokėjimo srautų sukūrimas ir yra pagrindinė finansų sistemos funkcija.

Rinka – tai mainų mechanizmas, suvedantis produktų, gamybos išteklių ar vertybinių popierių pardavėjus ir pirkėjus, leidžiantis jiems realizuoti savo tikslus, o kartu užtikrinantis šalies ekonominės raidos tikslingumą ir efektyvumą (1).

Finansų rinka yra finansų sistemos dalis šerdis, nustatanti reikiamas kredito apimtis. Jos funkcionavimo mechanizmas, kuris būtinas ekonominės sistemos funkcionavimui, suteikia galimybę pritraukti indėlius saugojimui, leidžia nustatyti palūkanų normas bei vertybinių popierių kainas. Rinkos ekonomikos sąlygomis tai yra gyvybinis poreikis.  

Lietuvos ūkio ekonominė sistema funkcionuoja laisvos rinkos sąlygomis. Šios ekonominė sistemos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Joje taip pat išreikšta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai remiasi prigimtine teise į nuosavybę.

Lietuvos finansų sistemoje apjungtos ir rinkoje dalyvauja tiek valstybės tiek privatus kapitalas.

Svarbiausios šiandieninės Lietuvos finansų sistemos raidos tendencijos atitinka išvystytų pasaulio šalių tendencijas. Lietuva vedanti savo ūkį rinkos sąlygomis ir esanti Europos sąjungos erdvėje ssusiduria su konkurencija, greitu naujų technologijų, skirtų finansų paslaugų gamybai ir realizavimui įgyvendinimu. Lietuvoje „jau nestebina“ bankų automatai leidžiantys ne tik išsiimti grynus pinigus, bet ir teikiantys paslaugas mokėjimui už paslaugas. Pinigai įdėti į Lietuvoje esančio banko sąskaitą leidžia naudotis bankinėmis kortelėmis esant net už Atlanto vandenyno – JAV, jau nekalbant apie operacijas vykdomas Europos (ir ne tik jos) valstybėse.

Mokėjimas internet‘u, mokesčių deklaravimas ir atitinkamai mokestinių lengvatų pervedimas į deklaruojančio sąskaitą. Lietuva sugebėjo įžengti į vakarų inovacijų rinką ir ten įsitvirtinti. Pažangiausios idėjos pasiekiamos ir jos įgyvendinamos per žaibiškai mažus laiko tarpsnius.

Neigiami aspektai tai didėjanti rizika finansų paslaugų teikėjams, greitas skolos augimas palyginti su skolininkų. Didelis finansinių grupuočių spaudimas priimant savo interesams tenkinti palankius įstatymus. Nemažas korupcijos sąlygotas iškreiptas biudžeto formavimas ir jo vykdymas. Būdama pasaulinėje finansų rinkoje Lietuvos valstybė yra taip pat atsakinga už jos funkcionavimo saugumą.   

 ------------------------

 

Išvados:

Neefektyviai panaudotos lėšos (neišbaigti produktai – projektavimo darbai, nepastatyti objektai, t.y. produktai) daro spaudimą gaminių ir paslaugų rinkai. Susidaranti „kritinė masė“ slegia finansų rinką  ši įtakoja Išteklių rinką. Darbas, kapitalas esantis Išteklių rinkoje pasidaro mažai efektyvus, nenašūs. Tai įtakoja gamybos paslaugas. Mechanizmas, palyginus jį su varikliu siurbia orą, ima didėja finansiniai įsipareigojimai, pajamos keliasi į vartojimą ir ima suktis infliacijos ratas.

Netekę pasitikėjimo esama valstybės valdymo perspektyva, feodalinių santykių kiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiose – (šiuo metu šis sektorius patiria darbo jėgos trūkumą ir tai sąlygota didelės emigracijos  į kitas šalis iniciatyvios, produktyviausios dalies gyventojų valstybės piliečių) atsiliepia tuo, kad vis mažiau investuojama į pirmines ir antrines finansų rinkas. Neatidedama investicinių lėšų, o jos suvartojamos namų ūkiui. Įmonių gaminiams reikalingos lėšos įrengimams, įstatiniam kapitalui lėšos pabrangsta, nes mažėja skolinimosi resursai, kadangi finansų rinka ima šlubuoti sutrinkant trumpalaikiams paskolos šaltiniams, ima didėti ilgalaikių paskolų kaina.

Statybose:  

korupciniai straipsniai gali susidaryti dengiamuose darbuose – žemės, teritorijų tvarkymo (kiek išpilta skaldos) straipsniai termo., hidro. ir garso izoliacijai, gaminių kilmės šalies skirtumai ir k.t. Suvestinėse sąmatose tai užsakovo rezervas, inžineriniai tyrinėjimai, projektavimo darbai (jie gali dubliuotis tiek užsakovo projektinėje stadijoje, tiek konkurso pateikiamoje medžiagoje t.y. 2 kartus).

Metų gale neefektyviai vykdant (įsisavinant) biudžetą, t.y. kai susidaro nepanaudotų lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto administravimas. „Sovietinis planavimo būdas“ nepanaudojant inovacijas, bei komandiniais darbo metodais organizuojant darbą, metų gale susidaro „finansinės lavinos“ kurias įsisavinant per dvi – tris savaites mėtomos lėšos paslėptiems avansiniams mokėjimams. Jeigu „metamos lėšos“ skiriamos prekėms ir gaminiams įsigyti tai, aš manau, dar gal mažesnė bėda, bet jeigu lėšos metamos mokėjimui už neatliktas paslaugas avansu didesnė bėda. Tokiu būdu sukeliamos vartojimui skiriamų paslaugų tikimybė, krenta darbo našumas ir rangovas ateityje stengsis gauti dar papildomų minėtų paslaugų priedo. Taip sukuriama viena iš infliacijos grandinių, t.y. neuždirbtos pajamos, jas lengvai gavus, pritaikant ir išleidžiant jas vartojimui (gal ir kitais būdais, investicijom) didina kritinę pinigų masę. Sukuriama išskirtiniai visuomenės daliai – beribis mėgavimąsi gyvenimo malonumais, kitai gyventojų daliai - nepakeliamas egzistavimas. Skurdas, asmenybės nuvertėjimas (alkoholis, kvaišalai), šeimų krizės. Visa tai gimdo neauklėtų, neišsilavinusių valstybės piliečių „klonavimą“.

Statybose privalo būti prisilaikoma tinklinio grafiko, arba kalendorinio grafiko su resursų – žmonių, technikos išdėstymu, finansavimo grafikais. Pastoviai vykdoma kokybės kontrolė.

  NT turtas:

man atrodo nekokybiški darbai ateityje sukelia problemas skolinimuisi pagal Hipoteką. Tikroji turto vertė ir tuo pat likvidumas sumažėja, nes rinkos dalyviai vertindami turto įsigijimo metus bus informuoti apie to meto statybos problemas ir jų kokybę. Ir dar, nekokybiškai įrengti pvz. kelio dangos darbai „užprogramuoja“ ateityje papildomas išlaidas valstybei, jos mokesčių mokėtojams „išmesti“ resursus remontui to kas buvo nekokybiškai atlikta. Tai irgi, mano manymu, paveiks finansų rinkas.

Literatūra:

Prof. Habil.. dr.A.V.Rutkausko konspektai