Mūro darbai
Bendrieji
reikalavimai
Reikalavimai taikomi, kai iš keraminių
ar silikatinių plytų, įvairaus tipo blokelių mūrijamos vienasluosknės ir
daugiasluoksnės atitvaros, kolonos ir kitokios konstrukcijos. Atliekant darbus
turi būti laikomasi projekto autorių pasiūlytų sprendimų, naudojamasi
detalėmis, pateiktomis įmonių gamintojų kataloguose ir specialioje
literatūroje.
Medžiagos ir gaminiai mūro darbams
priimami tik su atitikties dokumentais, o iškilus abejonėms kokybė tikrinama
papildomai.
Plytos, įvairių tipų keraminiai
silikatiniai, akyto betono blokeliai ir skiediniai, skirti mūro darbams, turi
atitikti stiprio gniuždant, atsparumo šalčiui, tankio ir kt. Reikalavimus.
Bendrieji reikalavimai šioms medžiagoms pateikti standartuose: LST EN 771-2
Mūro gaminių techniniai reikalavimai . 2 dalis Silikatiniai mūro gaminiai LST
EN 771-1 Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 1 dalis. Keraminiai mūro
gaminiai. LST EN 771-4 Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 4 dalis.
Autoklavinio akytojo betono mūro gaminiai LST EN 771-3 Mūro gaminių techniniai
reikalavimai. 3 dalis. Užpildų betono mūro gaminiai LST 1346:2005Statybinis skiedinys.
Klasifikacija ir techniniai reikalavimai
Mūro darbai pradedami atlikus
požeminės statinio dalies ašių ir altitudžių geodezinę kontrolę, įrengus
horizontaliąją hidroizoliaciją, surašius paslėptųjų darbų aktus ir techniniam
prižiūrėtojui priėmus darbus.
Tuo
atveju, kai medžiagos ir gaminiai į darbo vietas tiekiami keliamaisiais
mechanizmais, ruošiamas Statybos darbų technologijos projektas, nurodant kranų
darbo schemas, medžiagų sandėliavimo vietas, transporto judėjimo kelius,
sprendžiamas energetinis aprūpinimas.
Mūro stiprumas priklauso nuo plytų,
blokų bei akmenų kokybės, skiedinio savybių, rišimo būdo. Plytas, blokus arba
akmenis mūrinyje reikia išdėstyti taip, kad surišti skiediniu jie sudarytų monolitą.
Tam:
·
mūrinys turi būti mūrijamas
eilėmis, statmenomis veikimo krypčiai;
·
plytų arba akmenų plokštumos turi
būti statmenos arba lygiagrečios plytų, arba akmenų paklotui;
·
kiekviena plyta arba akmenų eilė
turi perdengti žemiai esančias vertikalias siūles.
Plytų mūro horizontalių siūlių vidutinis
storis turi būti 10-12
mm, vertikalių – 10 mm. Vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti
užpildytos skiediniu, išskyrus tinkuojamą mūrinį, kurių neužpildytų siūlių
gylis turi būti ne didesnis kaip 15 mm, o kolonų
vertikalių siūlių – 10
mm.
Mūro iš silikatinių blokų horizontaliųjų
siūlių vidutinis storis mūrijant cementine pasta gali būti 1-3 mm, mūrijant
skiediniu – 10 mm.
Vertikaliosios siūlės neužpildomos skiediniu, nes blokai turi specialią forma –
įlaidą ir iškišą.
Silikatinės plytos pagal paskirtį
skirstomos į paprastąsias (SP) ir apdailos (SA). Paprastosios silikatinės
plytos būna pilnavidurės arba su technologinėmis tuštymėmis (pvz.: ARKO S).
ARKO S plyta turi tris tuštumas. ARKO S galima naudoti laikančiųjų sienų,
pertvarų ir apdailos sienų mūrui. Apdailos plytų paviršius būna lygus arba
reljefinis. Apdailos plytos gali būti baltos ir spalvotos, pvz.: plyta
„Vilnius“ (matmenys 205X70X50 mm ).
Plytų gamintojas privalo deklaruoti
vidutinį gniuždomąjį stiprį. Pagal stiprumą plytos gaminamos 300, 250, 200,
175, 150, 125, 100, 75 markių.
Blokų gamintojas privalo deklaruoti
vidutinį gniuždomąjį stiprį. Silikatiniai blokai, kurių stiprio markė M8, M12,
skirti mūryti pertvaras, gali būti 125, 150, 125, 100 markės. Blokai M15, M18,
M24, skirti mūryti laikančiąsias sienas gali būti 175, 150, 125, 100 markės.
Pagal atsparumą šalčiui silikatinės
paprastosios ir apdailos plytos, blokai turi būti 50 markės.
Plytų (250x120x88 mm)
perskaičiavimo į sąlygines (matmenys 250x120x65 mm) koeficientas – 1,354. Apdailos
plytos, kurių (matmenys 250x70x50 mm) perskaičiavimo į sąlygines koeficientas – 3,017.
Pagal mechaninį stiprumą keraminės plytos
gali būti M300, M250, M200, M175, M150, M125, M100, M75, M50, M35 ir M25
Apdailos plytos turi ne žemesnės kaip
M100, o kaminų – ne žemesnės kaip M125 markės.
Pagal atsparumą šalčiui keraminės plytos
gali būti 15, 25, 35, 50, 75 ir 100 ir didesnės markės.
Pagrindiniai
mūrijimo skiedinių kokybės rodikliai yra stipris gniuždant, atsparumas šalčiui,
tankis.
Skiedinių stiprio gniuždant markės:
S0,4; S1; S2,5; S5; S7,5; S10; S15 ir S20.
Skiedinių atsparumo šalčiui markės:
F10; F15; F25; F50: F75 ir F100.
Atsparumas šalčiui nustatomas, jeigu
skiedinys naudojamas drėgnomis sąlygomis ir besikaitaliojant teigiamai ir
neigiamai temperatūrai.
Mūrui gali būti naudojami sunkieji
(tankis daugiau lygus 1500 kg/m3 ) ir lengvieji skiediniai (tankis
mažesnis nei 1500 kg/m3 ).
Sunkieji mūrijimo skiediniai gali
būti cementiniai, mišrieji ir cemento pastos. Cemento pasta naudojama mūrui,
kurio horizontaliųjų siūlių storis yra 1-3 mm.
Žemiausia skiedinio markė gali būti: nearmuojamo mūro – S1, armuojamo
mūro – S5. Cemento pastų markė turi būti ne mažesnė kaip S5
Pilnavidurių
plytų mūrijimui naudojami Sk3 konsistencijos markės skiedinių mišiniai (kūgio
įsmigimo gylis daugiau kaip 10 cm), skylėtų plytų (- Sk2 (kūgio įsmigimo gylis 5-10 cm),
pleištinių sąramų mūrijimui – SkI (kūgio įsmigimo gylis iki 5 cm) – LST L
1346:2005.
Silikatinių blokų mūrijimui gali būti
naudojami normalieji skiediniai, smulkiagrūdžiai (cemento pastos, klijai) ir
lengvieji. Normalieji skiediniai naudojami, kai horizontaliųjų siūlių storis
didesnis nei 3 mm
(3mm
daugiau lygus t arba mažiau lygus 15 mm). Smulkiagrūdžiai skiediniai (
su smulkiais užpildais) naudojami siūlėms nuo 1 iki 3 mm užpildyti.
Mažiausias mūrijimo skiedinio, naudojamo plonoms siūlėms (iki 3 mm), gniuždomasis
stipris 5 N/mm2 (S5).
Mūro darbams skiediniai gaminami
statybvietėse arba naudojami prekiniai:
-
sausieji skiedinių mišiniai, kurie
susideda iš rišamosios medžiagos, reikiamos granulometrijos užpildų ir jei
reikia, priedų. Naudojimo vietoje jie sumaišomi su reikiamu kiekiu vandens;
-
nevisiškai paruošti skiedinių mišiniai,
susidedantys iš orinių kalkių užpildų ir nedaug vandens. Statybvietėje jie
koreguojami pridedant cemento, jei reikia užpildų, priedų: šlapieji;
-
rišamosios medžiagos, užpildų,
priedų ir vandens skiedinių mišiniai.
Skiedinių mišinių savybės gerinamos įvairiais priedais.
Pridėjus pagal firmų – gamintojų rekomendacijas priedų (pvz. Rebmix, D.H., REBA
– Montarplast ir kt.) pagerėja mūro skiedinių klojumas, sumažėja vandens kiekis
mišinyje, pagerėja vandens sulaikymo savybė. Maišant cementinius skiedinius su
tokiais priedais į struktūrą įtraukiamas oras ir susidarę sferoidai padidina
skiedinio atsparumą šalčiui.
Mūro konstrukcijose deformacinės siūlės daromos laikantis
projekto sprendimų.
Kai mūrijama su pertraukomis, nutraukti mūrijimą galima
vertikaliu arba nuožulniu nuobėgiu. Jei mūrinys nutraukiamas vertikaliu
nuobėgiu, tai jo siūles ne rečiau kaip kas 1,50 m pagal aukštį ir kiekvienos
perdangos lygyje turi būti įdėti armatūros tinkliukai, kuriuose išilginių
strypų turi būti ne mažiau kaip trys, o jų skersmuo ne mažesnis kaip 6,0 mm, skersinių
strypų skersmuo ne mažesnis kaip 3,0 mm. Kai siena yra 12 cm storio,
išilginių strypų turi būti ne mažiau kaip du.
Išmūrijus 0,50 – 0,60 m aukščio klodą, tikrinamas
mūrinio horizontalumas, kampų vertikalumas. Leistinieji nuokrypų dydžiai
surašyti lentelėje:
Leistinieji
mūro nuokrypiai
|
Leistinieji muro nuokrypiai
|
|||||
Leistinieji
nuokrypiai. mm
|
||||||
Plytų,
keraminių ir kitų taisyklingos formų blokelių bei stambių blokų
|
Akmens
ir akmenbetonio
|
|||||
sienų
|
blokų
|
pamatų
|
sienų
|
stulpų
|
||
1.
|
Storis
|
+/-15
|
+/-10
|
+/-30
|
+/-20
|
+/-20
|
2.
|
Atraminių
paviršių altitudė
|
-10
|
-10
|
-25
|
-15
|
-15
|
3.
|
Tarpuangių plotis
|
-15
|
-
|
-
|
-20
|
-
|
4.
|
Angų
plotis
|
+15
|
-
|
-
|
+20
|
-
|
5.
|
Langų
angų kraštų nuokrypiai vertikalės
|
20
|
-
|
-
|
20
|
-
|
6.
|
Konstrukcijų
ašių nuokrypiai nuo projektinių
|
10
|
10
|
20
|
15
|
10
|
7.
|
Mūro
kampų ir paviršių nuokrypiai nuo vertikalės:
vieno aukšto
viso pastato (dviejų ir daugiau aukštų)
|
10
30
|
10
30
|
-
30
|
20
30
|
-
30
|
8.
|
Mūro
siūlių storis:
Horizontalių
Vertikalių
|
-2; +3
-2;+3
|
-2; +3
-2;+3
|
-
-
|
-
-
|
-
-
|
9.
|
Mūro
eilių nuokrypiai nuo horizontalės 10 m ilgio ruože
|
15
|
-
|
30
|
20
|
-
|
10.
|
Vertikalių
sienos paviršių nelygumai pridėtos 2 metrų ilgio liniuotės ruože:
Netinkuojamo paviršiaus
Tinkuojamo paviršiaus
|
5
10
|
5
5
|
-
-
|
15
15
|
15
15
|
11.
|
Vėdinimo
kanalų skerspjūvio matmenys
|
+/-5
|
-
|
-
|
-
|
-
|
Atsparumo šalčiui markės
Konstrukcijų tipas
|
Atsparumo šalčiui markė
F, kai konstrukcijos naudojimo trukmei, metais
|
||
100
|
50
|
25
|
|
1. Išorinės sienos
arba jų apdaras pastatų, kurių drėgminis režimas:
a - sausasis ir
normalusis
b – drėgnasis
c - šlapiasis
|
25
35
50
|
15
25
35
|
15
15
25
|
2. Pamatai ir
sienų požeminės dalys:
a - iš plastinio
presavimo molio plytų
b - iš gamtinių akmenų
|
35
25
|
25
15
|
15
15
|
MŪRINIŲ
PERTVARŲ ĮRENGIMO TECHNOLOGIJA
Mūriniu
vadinama konstrukcija, suformuota iš gamtinių arba dirbtinių akmenų,
tarpusavyje sujungtų skiediniu.
Jeigu
plytų eilė susideda iš ilgainių vadinama ilgainių eile, jeigu ištrumpainių –
trumpainiu eile. Tarpai užpildomi skiediniu, vadinami siūlėmis.Siūlės būna
vertikalios bei horizontaliosios.
Kaip
siūles užpildyti skiediniu, priklauso nuo būsimos sienų paviršių apdailos. Kaip
paviršius tinkuojamas, mūrijant skersinės vertikalios siūlės paliekamos
neužpildytos ne daugiau kaip 15 mm.
MŪRIMIEJI
SKIEDINIAI
Skiediniu išlyginami plytų paviršių neligumai ir užpildomos siūlės tarp
jų. Pagrindinis mūrijamųjų skiedinių kokybės rodiklis yra stipris, tankis.
Skiedinio
rūšis ir sudėtis parenkama, atsižvelgiant į mūrinio paskirtį ir darbo sąlygas.
Pertvaroms
mūryti naudojami cemento ir kalkių skiediniai mūriniams sausoms bei drėgnoms
patalpoms.
Skiedinio rūšis ir klasė nurodoma projekte, o skiedinio sudėtis
parenkama statybinėse labaratorijose. Mūrijimo darbams didelę reikšmę turi
skiedinio slankis. Jis priklauso nuo nuo vandens ir rišamųjų medžiagų santykio
ir nustatomas standartinio kūgio įgrimzdimo į skiedinį dydžiu.plytų skiedinys
turi turėti – 9-13 cm slankį.
Mūrijant labai svarbi skiedinio savybė sulaikyti vandenį vadinama
patogumu kloti. Nuo jo priklauso skiedinio sluoksnio paskleidimo vienodumas,
geras siūlių užpildymas bei mūrininkų darbo našumas. Norint padidinti vandens
sulaikymo savybę, skiedinį dedamos tokios rišamosios medžiagos, kaip kalkės
arba specelūs plastikliai.
Mūro
mišiniams tinka smėliai, kurių stambiosios daleleės yra ne didesnės kaip 5 mm,
o dalelių iki 0,25 mm kiekis sudaro 10-30 % masės.
SKIEDINIO
RUOŠIMAS
Pertvarų mūro darbams skiediniai gaminami statybvietėje.
Pertvaroms
mūriti naudojami štapieji skiediniai kurie susideda iš rišamosios medžiagos,
užpildų ir vandens.
PERTVARŲ
MŪRIJIMAS
Plytų pertvaros būna ketvirtadalio plytos storio, kai jų ilgis iki 3m
ir aukštis iki 2,7m, ir pusės plytos storio, kai jos ilgesnės ir aukštesnės.
Pertvaroms mūryti naudojamos ne žemesnės kaip 10 markės skiedinys. Kad
būtų stipresnės, jos sandūrose su kapitalinėmis sienomis įkalami plieniniai
strypai arba dygliavinės.
Mūrijant
½ arba ¼ plytos storio pertvaras, ypač žiūrima, kad kad skiedinys gerai
užpildytų siūles, kiekviena plyta būtų taisiklingai padėta ir visas mūras būtų
vertikalus.
Kad
mūro kampai būtų gerai sumūryti, patartina naudoti šablonais, padarytais iš
lentų, nuobliuotos iš išorės ir suleistos iš vidaus. Statant pertvaras
patalpose, kur perdangos jau sumontuotos, šablonas pagal svanbalą įspraudžiamas
tarp patalpos grindų ir lubų. Mųrijant kampinės plytos prispaudžiamos prie
šablomo ir perrišamos. Naudojant tokį šabloną, ne tik tiksliai išmūrijamos
pertvaros, bet ir sparčiau dirba mūrininkai.
Mūridami mūrininkai į kapitalinių sienų siūles įkala digliavines – į
aukštį ir prie jų minkšta viela pririša armatūros strypus.
Išmūriję
vieną pertvaros klodą, mūrininkai iš sanitarinio mazgo išneša plytų padeklus,
kranu pastato į jį klotinius ir ant jų – padėklą su plytomis, dėžę su
skiediniuir gelžbetoninių sąramą angoms ir toliau mūrija pertvaras. Mūrijant
sudedama armatūra,. Ūro vertikalumas ir horizantalumas kaskart patikrinamas
svanbalu, tiesikliu ir gulščiuku. Mūras išlyginamas lengvai stuksenant plaktuku
– kirstuku į tiesiklį, pridėtą prie pertvaros iš vidinės pusės.
Angos
mūrinėse sienose perdegti dedamos
sąramos. Sąramos montuojamos iš gelžbetoninių elementų.
MŪRIJIMO
OPERACIJOS, ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS
Mūrijimo procesą sudaro darbo operacijos, kurios atliekamos šiuo
nuseklumu: eilėžymės tvirtinamas; tiesyklės ištempimas plytoms ir eilėms
mūryti; plytų padavimas ir išdėstymas; skiedinio išmaišymas dėžėje; skiedinio
dėjimas į mūrijimo vietą ir jo paskleidimas; eilės mūrijimas; išmūritos eilės
tikrinimas. Be šių operacijų, mūrininkams tenka skaldyti ir tašyti plytas.
Mūrijant
kiekviena operacija atliekama tam tikru įrankiu. Iš jų pagrindiniai yra
mūrijimo mentelė, plaktukas kirstukas.
Pertvaros iš silikatinių blokų jungiamos su laikančiąja siena perrišant
ją su laikančiuoju mūro ankeriu. Tokie ankeriai montuojami kas antroje
horizontalioje siūlėje.
Pertvaros iš blokų jungimas su laikančiąja siena
Pertvara iš pilnavidurių plytų jungiama
su siena iš silikatinių blokų „priklijuojant“ ją skiediniu ir pritvirtinant ankeriais.
Pertvaros iš plytų jungimas su laikančiąja siena iš blokų pavaizduotas pav.
Pertvaros
iš plytų jungimas su laikančiąja siena
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą