"Knauf" Plates storage and process

Gipskartonio plokščių sandėliavimas

Gipskartonio plokštės gali būti sandėliuojamos tiek patalpoje, tiek ir lauke. Abiem atvejais rekomenduojama plokštes sandėliuoti ant padėklų, su kuriais jos bvo atvežtos. Svarbu, kad po plokštės padėklu būtųn lygus pagrindas. Jei pagrindas nėra pakankamai lygus. Patalpa nėra pakankamai sausa arba lauke drėgna, o plokštės sandėliuojamos gana ilgai, tai yra tikimybė, kad jos išlinks. Esant pakankamai tvirtam ir lygiam pagrindui, plokščių paketai gali būti sandėliuojami vienas ant kito, bet ne daugiau kaip aštuoni. Tokiu atveju būtina, kad paketo, ant kurio bus sandėliuojama, viršus būtų lygus.

Jei plokštės sandėliuojamaos ne ant gamintojo padėklų, tai maksimalus atstumas turėtų būti tarpe ne siauresnis kaip 150 mm pločio, atrama neturėtu viršyti 600 mm, o jei plokštės jau drėgnos – 400 mm. Taip sandėliuojant plokštes, ypatingą dėmsį reikia kreipti į tai, kad visos tarpinės taramos būtų įrengtos  ir būtinai tiksliai viena virš kitos.

Lauke  sandėliuojant plokščių paketai turėtų būti uždengti ir apsaugoti nuo kritulių. Nors gipsokartonio plokšyėms nekenkia trumpas lietus ar kiti krituliai, reikai leisti joms išdžiūti, kad išvengtume nepageidaujamų deformacijų.

Statybvietėje plokštes rekomenduojama sandėliuoti horizontalioje padėtyje. Tik išimtinais atvejais ir labai trumpai gipsokartonio plokštes galima būtų sandėliuoti vertikaliai, atremaint jas į pakankamai tvirtas konstrukcijas.Tačiau tokiu atveju retai kada pavyksta išvengti plokščių, ypač jų briaunų ir kampų, mechaninių pažeidimų. Plokštes patogu nešti naudojant specialius įrankius.

VIII Metalinio karkaso įrengimas

Prieš pradedant montuoti metalinį pertvaros karkasą, patalpa kurioje bus atliekami darbai turi būti išvalyta. Ant išvalytų horizontalaus pagrindo kreida pažymimas būsimosios pertvaros kontūras, nurodant, kur ir kuriojr vietoje bus angos ir karkaso atsparumą didinantys elementai – papildomos metalinės plokštelės. Santechniniai įrengimai, kabykla pakabinama spintelė, virtuvės oro gavikliai ir pan. Įrengimo vietos.

            Prie grindų ir lubų tvirtinami gulekšniai iš metalinio profilio. Atstmas tarp tvirtinimo taškų neturėtų būti didesnis kaip 400 mm, o kokie gulekšnių tvirtinimo elementai turi būti naudojami, priklauso nuo pagrindo, prie kurio tvirtinami.

Jei pagrindas betoninis, gali būti naudojami įsisriegiantys varžtai su išsiplečiančiais įdėjkais arba gulekšnis gali būti „prišaudytas“. Kai pertvaros garso izpliacija turi būti didesnė nei 35 dB, tarp gulekšnio ir pagrindo dedama tarpinė. Tai reikia atlikti prieš tvirtinant gulekšnį. Metaliniai ilginami iki reikiamo ilgio sujungiant juos galais. Įrengiant gulekšnių pertvaras kampuose gali būti priglaudžiami  vienas prie kito arba tarp jų paliekamas tarpas gipsokartonio plokštėms. Reika kreiti dėmesį į tai, kad tarpinė vis vien būtų įrengiama. Prieš tvirtinant gulekšnį prie lubų, pravartu dar kartą patikrinti būsimos pertvaros vertikalumą, lubų paviršiaus horizontalumas gali būti patikrintas susiekiančių skysčių vamzdelių pagalba. Vertikalumui patikrinti naudojamas metalinis statramstis arba ilgas gulsčiukas, o ypač didelėms erdvėms tikrinti galima naudojant lazerinius įtaisus.

            Ties būsimomis durų angomis, kur bus įstatomos lengvos durys, gulekšnio briaunos įkerpamos ir jis (apie 200 mm ) užlenkiamas, taip sustirprinant metalinę karkaso konstrukciją. Tokį sustiprintą mazgą galima įrengti ir jungiant pertvarą su esančia siena, ypač jei gulekšnis truputį per ilgas o parenkant metalinius gulekšnius kito ilgio gulekšnio, kurio ilgio matmuo atitiktų pertvaros optimalaus nužymėjimo metu renkamo matmens nebuvo.

            Tarp gulekšnių statomo statramsčiai turėtu būti 15 – 20 mm trumpesni negu patalpos aukštis. Jie įstatomi tarp grindų ir lubų gulekšnių maždaug kas 600 mm, tačiau paprastai niekaip nepritvirtinami. Metalinis statramstis prie gulekšnio gali būti tvirtinamas varžtais arba naudojant specialų įrankį karkaso elementams sujungti.

Trap gulekšnių statant metalinius statramsčius, visų jų šoninės briaunos (arba nugarėlės) turi būti orientuotos ta pačia kryptimi.

            Metalinio karkaso statramsčiai ilgimai įleidžiant juos vieną į kitą na mažiau kaip 200 mm Toks statramsčių sujungimas tampa pakankamai standus tik tada, kai prie metalinio karkaso varžtais ne rečiau kai kas 200 mm pritvirtinamos gipsokartonio plokštės.

Metaliniai statrmasčiai gali būti pailginami įleidžiant juos vieną į kitą maždaug 600 mm ir sutvirtinant keturiais arba, kai statramsčio profilio aukštis yra 120 mm ir daugiau, - 8 varžtais. Toks statramsčių sujungimas yra standus iš karto ir toks pat stiprus kaip ištisinis statramstis.

Tvirtinant stataramstį prie sienos, jei pertvaros garso izoliacijos lygis yra didesnis negu 35dB, būtina tarp statrmasčio ir sienos įdėti tarpinę. Tarpinėm tinka ir porėta polimerinė juostelė, kitos juostelės renkamos pagal atitikimą izoliacijos lygiui.

Montuojant karkasą, kai statramsčiai jame išdėstomi šachmatine tvarka, statramsčiai tvirtinami prie grindų ir lubų gulekšnių, naudojant V fiksatorius.

Angos, kurioje bus įstatomos sunkios durys, kraštai įrengiami iš ypač tvirto metalinio statramsčio, kuris prie grindų ir lubų gulekšnių tvirtinimas kabe.

Durų angos viršuje montuojamos standartinių matmenų gulekšnis, kurio galai, įkirpus briaunas, užlenkiami žemyn prie attaramsčio.

Jei įrengiant metalinį karkasą, po juo, grindų ar perdangos konstrukcijoje yra įrengtos deformacinės siūlės, tai tolios pat siūlės, kerpant gulekšnius ir naudojant suporintus statrmasčius, įrengiamos ir metaliniame karkase.

Metalinio karkaso įrengimas baigiamas montuojant papildomas metalines plokšteles plautuvių, kabyklų, inžinerinių sistemų ir pan. Įrengimo vietose, bei statramasčiuose iškerpant skyles inžinerinėms komunikacijoms išvedžioti.

8.1 Pertvaros viengubu metaliniu karkasu

Jungtis su masyvia pertvara

Plokščių jungtis

Kampo formavimas atvira perdangos pabaiga

Durų angos formavimas W111_E1

Durų angos formavimas W111_E2

Metalinio karkaso siena apdailinta viena eile

XI Plokščių pjaustymas

Prieš pradedant pjaustyti gipsokartonio plokštes ant jų plokščiojo paviršiaus pažymimi būsimieji pjūviai. Pjaunant skersai visos plokštės pločio, viršutinis plokštės kartono sluoksnis įbrėžiamas aštriu peiliu, arba tam taikomu įtaisu. Paskui plokštė nulaužiama paspaudus žemyn (geriau pridėjus ir pripaudus tvirta briauna), o apatinis kartono sluoksnis nupjaunmas, bet ne visiškai, iš viršaus arba apačios, o nupjauta dalis palenkiama į viršų. Jei plokštę reikia pjauti skersai ir išilgai, iš pradžių trumpesnis pjūvis pjaunamas pjūkliuku, paskui ilgesnis peiliu. Norint atpjauti siauras ( iki 105 mm) juostas nuo plokštės krašto, naudojamas specialuss įrankis. Atpjauta briauna lyginama švitriniu popieriumi, dilde arba peiliu. Jei reikia išpjauti skyles elektros dėžutėms (apvalių formų skylėms), dažniausiai naudojamas specialus įrankis. Trumposios ir nupjautos ilgosios plokščių briaunos, iš kurių bus formuojamos V siūlės, yra nupjaunamos nuožulniai 2 - 5 mm specialiu įrankiu.

Prieš pradedant tvirtinti gipsokartonio plokštes prie įrengto metalinio karkaso, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad:

1.      gipsokartonio plokštės prie metalinio karkaso tvirtinamos įsriegiamais varžtais. Priklausomai nuo prie karkaso tvirtinamų plokščių sluoksnių skaičiaus naudotini ne trumpesni kaip 25, 35 ir 45 mm ilgio varžtai atitinkamai vienam, dviem ir trims gipsokartonio plokščių sluoksniams;

2.      atstumai tarp varžtų turėtų būti ne didesni kaip 200 mm prie plokštės krašto ir ne didesni kaip ne didesni kaip 300 mm, jei tvirtinama prie statramsčio, kuris yra plokštės viduryje. Jei šalia esantys (skirtingose gipsokartonio plokštėse) varžtai įsukami tarp jų paliekant 2 – 3 cm atstumą, tai pagerėja pertvaros akustinės ir atsparumo ugniai charakteristikos;

3.      minimalus atstumas tarp varžto ir plokštės krašto neturėtu būti mažesnis kaip 10 mm, kai plokštės kraštas padengtas kartonu ir ne mažesnis kaip 15 mm, kai plokštės kraštas be kartono;

4.      varžtai turėtų būti įsukami šiek tiek giliau negu yra plokštės paviršius, tačiau ne per giliai, kad varžto galvutė netasidurtų po kartonu;

5.      vertikaliosios gipsokartonio plokščių siūlės turi būti išdėstytos šachmatine tvarka, t.y. prie vieno metalinio statramsčio gali būti įrengta vertikali plokštės sluosknio siūlė tik iš vienos statrmasčio pusės;

6.      gipsokartonio plokščių tvirtinimo kryptis turėtų būti statramsčio profilio nugarėlės link, t.y. iš pradžių plokštė tvirtinama prie profilio lentynėlės laisvojo galo, o tada – kita, esanti arčiau – profilio nugarėlės link;

7.      gipsokartonio plokščių siūlės virš angų kraštų turėtų būti bent per 15 – 20 mm ir ne vienoje vertikalėje su angokrasčiu, t.y. ties angomis pertvarose turėtų būti tvirtinamos ištisos plokštės, o vertikaliosios siūlės daromos virš angos tvirtinant plokštę prie papildomo statramsčio, kurio įrengimo vieta tikslinama pagal plokštės briauną. Jei plokščių vertikalioji siūlė formuojama veinoje vertikalėje su angokrasčiu, ji turi būti sutvirtinta papildoma metaline juosta;

8.      atliekant statramsčių išdėstymo matavimus būtina įvertinti leidžiamus plokščių matmenų svyravimus nuo matmenų vidurkio tam, kad „nepabėgtų“ tolimosios tvirtinimo plokščių ir statramsčių vietos (nepakaks vietos plokščių tvirtinimui).

Rekomenduojama gipsokartonio plokštes pradėti tvirtinti nuo pertvaros ir esamos konstrukcijos sujungimo krašto. Kadangi tokie kraštai paprastai yra du, - plokštes reikėtų pradėti tvirtinti nuo to krašto, į kurį atgręžtos statramsčių šoninės briaunos, ir atsižvelgti į 6–ojo punkto reiklavaimus. Pirmoji reikiamo ilgio gipsokartonio plokštė, prieš tvirtinant prie karkaso turėtų būti perpjaunama išilgai ir tvirtinam nupjautąja briauna esamos konstrukcijos link. Specialiu įrankiu plokštei pakelti ir prispausti – taip lengviau atlikti šias operacijas – plokštė prispaudžiama prie karkaso, paliekant tarpelį tarp jos ir esamos konstrukcijos bei grindų (lubų). Tada ilgosios plokštės briaunos priveržiamos 3 – 4 varžtais. Jau montuojant pirmąją plokštę reikia kreipti dėmsį į tai, kad ji neuždengtų daugiau kaip pusės statramsčio briaunos, nes gali neužtekti vietos kitos plokštės tvirtinamiems varžtams įsukti. Kita gipsokartonio plokštė statoma šalia pirmosios, paliekant 1 – 2 mm tarpelį tarp plokščių siaresniųjų briaunų (būtina atkreipti dėmesį į 8-ąjį punktą).

            Pakoregavus statramsčio padėtį plokštės atvžvilgiu, jos ilgoios briaunos priveržiamos 3 – 4 varžtais. Tada plokštė priveržiama varžtais prie viduriniojo statramsčio, pradedant nuo grindų, kas 600 mm. Taip pritvirtinus visas plokštes pertvaros konstrucija sutvirtinama priveržiant daugiau varžtų, kad atstumai tarp jų būtų ne didesni, kaip nurodyta 2-ajame punkte.

Tvirtinant gipsokartonio plokštes prie karkaso kitoje pertvaros pusėje (prieš tai, jei reikia, išvedžiojamos komunikacijos, ir statramsčio storio tarpas užpildomas ne storesni negu statramstis mineralinės vatos sluoksniu, kuris gali būti tvirtinams specialiomis kabėmis (arba netvirtinamas – tokiu atveju montavimo metu reikia stebėti, kad vata „nesukristų“ ir nebūtų pažeisti garso slopinimo reikalavimai)), pirmoji plokštė nupjaunama išilgai per pusę. Gipsokartonio plokštę pritvirtinus prie karkaso, vertikalioji siūlė formuojama prie kito statramsčio ir taip laikomasi 5-ojo punkto reikalvimo.

Tvirtinant prie pertvaros, kai akustinės savybės didesnės nei 35 dB, paskutinį – antrąjį ar trečiąjį – gipsokatonio plokštės sluoksnį, tarp plokščių ir grindų (lubų) bei kampuose paliekamas 7-10 mm tarpas, kuris vėliau užpildomas akustiniu hermetiku. 

X Siūlių darymas

            Siūlės tarp sumontuotų ant metalinio karkaso gipskartonio plokščių užpildomos specialiu glaistu, naudojant specialią popierinę perforuotą juostelę. Jei žinoma, kad tempimo įtempimai siūlėje bus tik skersai siūlės ir nedideli, tinka stiklo pluošto ar polimerinės juostelės, tačiau didžiausias siūlės atsparumas plyšiams pasiekiamas naudojant popierinę perforuotąją juostelę. Siūlėms tarp gipskartonio plokščių užtaisyti rekomenduojama lipni polimerinė juostelė.

            Prieš pradedant daryti siūles paruošiamas glaistas. Ruošiant glaistą, kuris į statybvietę atvežamas sausojo mišinio pavidalu, būtina vadovautis gamintojo instrukcija, atkreipiant dėmesį į tai, ar iš mišinio pagamintas glaistas tinka gipskartonio plokščių siūlėms daryti su popierine armavimo juostele ir ar mišinys nepasens. Plačia mentele tarp plokščių plonesnių briaunų susidaręs įdubimas pripildomas paruošto glaisto. Siūlės viršuje prilipinama popierinė juostelė ir mentele braukiant žemyn, įspaudžiama į glaistą, tuo pat metu ant juostelės užtepant į šonus išspaustą glaistą. Sukietėjus pirmojo sluoksnio glaistui, ant siūlės užtepamas išlyginamasis sluoksnis ir plačia mentele sulyginamas su plokštės paviršiumi. Reikėtų stengtis, kad glaisto sluoksnis virš popierinės juostelės būtų kuo plonesnis ir kiek įmanoma lygus. Siekiant nepriekaištingos kokybės, rekomenduojamas trečiasis – baigiamasis glaisto sluoksnis. Jei pertvara įrengiama iš keleto gipskartonio plokščių sluoksnių kiekvienoje jos pusėje, tai, prieš įrengiant kiekvieną kitą sluoksnį, dengiamos siūlės turėtų būti visiškai užtaisytos. Darant siūles tarp plokščių stačiomis briaunomis (V siūle) atliekamos tokios pačios operacijos kaip ir formuojant siūles tarp plonesnių plokščių briaunų. Skiriasi tik tai, kad šiuo atveju, norint išlyginti per siūlę susidariusį iškilimą, tepamas platesnis išlyginamasis glaisto sluoksnis. Jis turėtų būti ne siauresnis kaip po 200 mm į abi siūlės puses. Tai galima atlikti ir tuo atveju, jei formuojama įprasta, ne V formos, siūlė. Jei darant siūlę formuojamas vidinis kampas, būtina naudoti armavimo juostelę kuri sulenkta 90 laipsnių kampu įspaudžiama į glaistą. Formuojant išorinį kampą, armavimui tinka popierinė juostelė. Tačiau naudojant specialią kampinę juostą su metalinėmis juostelėmis sumažėja tikimybė, kad suformuotas kampas eksploatacijos metu bus suardytas. Tokia kampinė juosta klijuojama kaip standartinė, prie konstrukcijos glaudžiant jos pusę su metalinėmis juostelėmis. 
 

XIII Kalendorinio grafiko sudarymas

            Kalendorinis grafikas – tai lentelės formos dokumentas. Jį sudaro dvi dalys: skaičiuojamieji parametrai ir laiko skalė. Pirmoje dalyje pateikiama skaitmeninė informacija apie numatomų atlikti technologinių operacijų mastą, darbo sąnaudas, brigados sudėtį ir darbų atlikimo trukmę. Antroje grafiko dalyje technologinių operacijų atlikimo trukmė rodoma grafiškai laiko skalėje. Sudarant kalendorinį grafiką, būtina laikytis technologinių operacijų nuoseklumo. Nustatant planuojamąjį išdirbio normos įvykdymo dydį procentais, rekomenduojama pasirinkti mažesnes negu normatyvines darbo sąnaudas. Šis dydis nustatomas pagal formulę

a = (D_ap – D_pr) / D_ap ^x 100%;

čia:       a – planuojamos išdirbio normos įvykdymo dydis, %;

            D_ap –  norminės darbo sąnaudos per darbo dieną;

                        D_pr – pasirinktosios darbo sąnaudos per darbo dieną.

Apskaičiuoti parametrai grafiškai pažymimi lentelėje. Iš visų technologinių operacijų grafinio vaizdo matyti bendroji pertvarų įrengimo darbų trukmė. Jei ji didesnė už sutartinę, grafiką reikia koreguoti. Montavimo arba pertvarų mūrijimo trukmę galima mažinti didinat vienu metu dirbančių darbininkų skaičių, didnant pamainų skaičių, organizuojant darbą pažangesniais metyodais, kad padidėtų darbo našumas.

XIV Šlapių ir sausų technologijų, įrengiant pertvaras vertinimas

Atskiras atitikties būklės kiekybinis įvertinimas suteikia galimybę atvaizduoti turimą informaciją, vaizdais. Tas galimybes galima pateikti pasiūlymu, kurio turinį galima, bet kokiu laiku praplėsti ir detalizuoti.

Veikla įtakojanti sprendimus darančius veiklos procesus. Priimamas veiklos procesų sąrašas kaip pagrindas tolimesnei plėtotei. Tą sąrašą galima toliau tęsti, jį galima sugrupuoti pagal suteikiamą kryptingumo (svarumo) reikšmę, o tam, kad jis taptų reikšmingu informaciniame darbe reikia, kad nagrinėjamų procesų kryptys turėtų ir kiekybinę išraišką.

Turimos informacijos pateikimas kiekybine išraiška apima iš anksto aptartą ir nuspręstą teikiamų rodiklių apibūdinimą:

1. Informacijai pateikti kiekybine išraiška kelio pasirinkimui ir apibūdinimui siūloma pasinaudoti plačiai komercinėje vadyboje (ir ne tik komercinėje vadyboje) naudojamu reiškinių įvertinimą pritaikant balų sistemą. Tai būdas, kurio naudojimui pakanka susitarimo, kaip grupuoti turimą sukauptą informaciją. Toks būdas nereikalauja esminių finansinių išlaidų.

2. Pasiruošimas įvesti kiekybinį informacijos vertinimą pradedamas nuo to, kad atrenkamos bazinių informacinių rodiklių kryptys. Jos nėra naujos tai apgalvotas ir suderintas visų vykdomų darbo funkcijų sąrašo sudarymas. Siūloma balų sistema galima pritaikymui, nes panaudojami technologijos procesų valdymo srityje svarbūs pagrindinių kriterijų krypčių rodikliai (pavyzdyje apsiribojama 10 įvardinimų). Jų eilės tvarka turėtų būti sudaroma pagal išlanksto patartą kriterijų reikšmingumo laipsnį, ir tas laipsnis, turėtų atsispindėti nustatytu kriterijų (pateiktame pavyzdyje remiamasi autoriaus prielaidomis) koeficientu:

Pagrindinių kriterijų vertinimas

Eilės Nr.	Pagrindinių kriterijų įvardinimas pagal būklę	Kriterijų     Koeficientas
1.		10
2.		9
3.		8
4.		7
5.		6
6.		5
7.		4
8.		3
9.		2
10.		1

3. Pagrindinio kriterijaus skaitmeninis įvertinimas konkrečios eilutės atveju.

Siūloma kiekvieno kriterijaus vertinimui naudoti 10 skaitmeninių įvertinimų

(kiekvienas iš skaitmeninių kriterijų turėtų būti aprašytas ir juos reikėtų paruošti

arba vertinimo metu apsiriboti vizualiu vertinimu). Nulinis vertinimas rodo, kad tokio rodiklio nėra.

Kriterijų vertinimas balais

Pagrind. kriterijaus eilės Nr.	Pagrindinio kriterijaus Įvardinimas	Pagrindinio kriterijaus skaitmeninio įvertinimo turinys	Įvertinimo balas
1.
			0
		Min rodiklis	1
			2
			3
			4
			5
			6
			7
			8
			9
		Max rodiklis	10
2.
			0
		Min rodiklis	1
			2
			3
			4
			5
			6
			7
			8
			9
		Max rodiklis	10
ir t.t.

           

Pilnas reikšmių įvardinimas turėtų būti pateikiamas paruoštų kriterijų formuliaruose.

Kiekybinio informacijos apie pertvarų įrengimo technologinius procesus pateikimo formuliaro pavyzdys.

Siūlomas formuliaras apie technologinius procesus 

Eil	Pagrindinio kriterijaus	Kriter.	Kriterijaus stovio įvertinimas											Balų
Nr.	įvardijimas	koefic.	0	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	Suma
1		10
2		9
3		8
4		7
5		6
6		5
7		4
8		3
9		2
10		1

           

Taikytinas įrengiamų pertvarų pagal šlapias ir sausas įrengimo technologijų valdymui pilnas pagrindinių kriterijų sąrašas turėtų būti paruoštas vadovams bei vykdytojams atskiru dokumentu. Tas pat liečia ir atskirų pagrindinių kriterijų stovio kiekybinių įvertinimų įvardinimų sąrašą. Palyginant technologinių procesų skirtumus juos galima pavaizduoti grafiniu būdu.

XV technologijų apibrėžimas anglų kalba

Technology

By the mid 20th century humans had achieved a mastery of technology sufficient to leave the surface of the Earth for the first time and explore space.

Technology is a broad concept that deals with a species' usage and knowledge of tools and crafts, and how it affects a species' ability to control and adapt to its environment. In human society, it is a consequence of science and engineering, although several technological advances predate the two concepts. Technology is a term with origins in the Greek "technologia", "τεχνολογία" — "techne", "τέχνη" ("craft") and "logia", "λογία" ("saying").[] However, a strict definition is elusive; "technology" can refer to material objects of use to humanity, such as machines, hardware or utensils, but can also encompass broader themes, including systems, methods of organization, and techniques. The term can either be applied generally or to specific areas: examples include "construction technology", "medical technology", or "state-of-the-art technology".

People's use of technology began with the conversion of natural resources into simple tools. The prehistorical discovery of the ability to control fire increased the available sources of food and the invention of the wheel helped humans in traveling in and controlling their environment. Recent technological developments, including the printing press, the telephone, and the Internet, have lessened physical barriers to communication and allowed humans to interact on a global scale. However, not all technology has been used for peaceful purposes; the development of weapons of ever-increasing destructive power has progressed throughout history, from clubs to nuclear weapons.

Technology has affected society and its surroundings in a number of ways. In many societies, technology has helped develop more advanced economies (including today's global economy) and has allowed the rise of a leisure class. Many technological processes produce unwanted by-products, known as pollution, and deplete natural resources, to the detriment of the Earth and its environment. Various implementations of technology influence the values of a society and new technology often raises new ethical questions. Examples include the rise of the notion of efficiency in terms of human productivity, a term originally applied only to machines, and the challenge of traditional norms.

Philosophical debates have arisen over the present and future use of technology in society, with disagreements over whether technology improves the human condition or worsens it. Neo-Luddism, anarcho-primitivism, and similar movements criticise the pervasiveness of technology in the modern world, claiming that it harms the environment and alienates people; proponents of ideologies such as transhumanism and techno-progressivism view continued technological progress as beneficial to society and the human condition. Indeed, until recently, it was believed that the development of technology was restricted only to human beings, but recent scientific studies indicate that other primates and certain dolphin communities have developed simple tools and learned to pass their knowledge to other generations.

Knauf darbo įrankiai