Sienos ir pertvaros (pradžia)

Žmonijos žinių panaudojimas praktiniams žmonių visuomenės tikslams arba žinių naudojimas keičiant ir pritaikant jas visuomenės aplinkai valdyti. Technologija apjungia medžiagų, įtaisų, technikos ir energijos šaltinių naudojimą gyvenimo sąlygų pagerinimui arba siekiant gyvenimo sąlygų pakeitimo į patrauklesnes, malonesnes, o žmonių darbą padaryti labiau produktyviu (našesniu, efektyvesniu). Įvairios mokslo sritys tyrinėja kaip ir kodėl vyksta gamtos procesai, o technologija susitelkia ties žinių įgyvendinimu kasdieninėje veikloje. Technologija imta taikyti nuo tada kai žmonės ėmė naudotis įrankiais. Technologija siejama ir su pramonės revoliucija kuri pakeitė gyvulių ir žmogaus fizinių galių naudojimą. Kalbėdami apie spartų technologijos vystymąsi ir įvertindami oro ir vandens taršą bei kitus nepageidaujamus reiškinius turime įvertinti tai, kad technologija sukelia neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai.

I Karkasinės sienos ir pertvaros

Karkasinių sienų pranašumas yra tai, kad jos netrukdo buto perplanavimui, jos lengvai demontuojamos, įrengiamos bet kurioje užsakovo numatytoje vietoje. Šildomame pastatyme ar statomame name statybos darbai nepriklauso nuo metų laikotarpio. Glaistomos siūlės gali būti atliekamos tuoj pat po pertvarų montavimo darbų.

Pertvarose turi būti numatytos įrengti inžinerinės sistemos – elektros laidai skirti elektros instaliacijai, pertvaros turi išlaikyti prie jų tvirtinamų santechninių įrenginių kitų sanitarinių instaliacijų sunkį, pritvirtinamas pakabas. Pertvarų garso, šilumos izoliacija turi atitikti joms skirtus reikalavimus. Pertvarų sienų paviršius turi prisitaikyti prie patalpos temperatūros. Atsparumas ugniai vienas iš reikalavimų skirtų pertvaroms.  

Neleidžiama montuoti vandens tiekimo, šildymo ir kitos paskirties vamzdžių per atitvaras tarp butų. Vandens tiekimo, šildymo ir kt. Vamzdžiai turi būti pravedami per tarpaukštines perdangas ir pertvaras tarp kambarių elastinėse movose (iš porėto polietileno ir kitų tampriųjų medžiagų), kurios neleistų atsirasti vamzdžių temperatūrinėms deformacijoms, dėl kurių būtų pažeistas hermetiškumas. Paslėpta elektros instaliacija pertvarose turi būti įrengta atskiruose kiekvienam butui kanaluose. Tuštumos paskirstymo dėžutėms ir rozetėms įrengti neturi būtu praeinančios kiaurai. Jeigu kiaurinės skylės būtinos pagal numatytus technologinius sprendinius numatyti įtaisai turi būti įrengti tik iš vienos pusės. Laisvoji tuštumos dalis užtaisoma ne mažesnio kaip 40 mm storio gipso arba kitokios rišamosios medžiagos skiedinio sluoksniu.

Įrengiant paskirstymo dėžutes ir rozetes atitvaruose tarp butų kiekviena iš jų turi būti papildomai izoliuojama. Esant galimybei geriau naudoti kištukines rozetes ir jungiklius, kurių įstatymui plokštėse nepjaunamos skylės. 

Vėdinimo, kondicionavimo ir orinio apšildymo sistemose triukšmo šaltiniai yra ventiliatoriai, kondicionieriai, apšildymo agregatai (kaloriferiai), reguliuojantys įtaisai oro teikimo sistemose (vožtuvai, sklendės ir kt.) oro paskirstymo įtaisai, ortakių posūkiai ir išsišakojimai, siurbliai ir kondicionierių kompresoriai. Jų montavimas pastatuose turi būti atliekamas griežtai vadovaujantis gamintojo instrukcijomis. Jų triukšmo akustinės charakteristikos turi būti nurodytos tiekėjo.

 Sandūros tarp vidinių atitvarų, o taip pat tarp jų ir kitų gretimų konstrukcijų turi būti tokios, kad jose statant ir eksploatuojant statinį neatsirastų kiaurymių ir nesandarumų, kurios žymiai sumažintų pertvarų izoliacines savybes.

Sandūrose, kuriose, nežiūrint į tai, kad buvo priimtos konstrukcinės priemonės, eksploatacijos metu veikiant apkrovai galimi jungiamųjų elementų tarpusavio poslinkiai, temperatūriniai poslinkiai ir įvairios deformacijos, būtina taikyti nekietėjančias hermetizuojančias tampriąsias medžiagas ir gaminius, kurie priklijuojami prie jungiamųjų paviršių.

Surenkamųjų konstrukcijų jungiamųjų elementų konfigūracija ir matmenys, turi užtikrinti hermetizuojančių medžiagų ir gaminių (kai numatyta juos panaudoti) kokybišką įdėjimą, priklijavimą, fiksavimą ir būtiną suspaudimą.    

Pertvaroms įrengti galima naudoti žemiau išvardinamas plokštes:

-          cemento-medžio drožlių plokštės „CETRIS“;

-          cemento-celiuliozės pluošto plokštes „MINERIT“;

-          gipso-kartono plokštes „KNAUF“, „GYPROC“, „RIGIS“;

-          orientuotų skiedrų plokštes (OSB).

Cemento-medžio drožlių plokštės „CETRIS“ ekologiškai švarios, sunkiai degios, atsparios atmosferos poveikiui, geros garso izoliacijos, atsparios šalčiui, sudėtyje nėra asbesto ir formaldehidų, higieniškai švarios, atsparios pelėsiams ir vamzdžiams. Plokščių „Cetris“ sudėtyje yra medienos ir, kintant oro drėgmei, kinta jų matmenys. Montuojant 1250 mm ilgio plokštes vertikaliose tarp plokščių būtina 4-5 mm pločio, o montuojant 3350 mm ilgio – 12 mm pločio tarpus.

Tarpai (siūlės) tarp plokščių užtaisomi tampriu glaistu arba taip, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. Plokštes   „Cetris“ prie laikančiųjų konstrukcijų galima tvirtinti sraigtais, savisriegiais arba sąvaržomis. Nerekomenduojama tvirtinti vinimis. Visų jungimo elementų paviršiai turi būti cinkuoti.

Plokščių „Cetris“ panaudos projektavimas, apdorojimas, tvirtinimas ir paviršiaus apdaila vykdoma pagal gamintojo instrukcijos reikalavimus.

Cemento-celiuliozės pluošto plokštės „MINTERIT“ naudojamos vidaus ir išorės atitvaroms įrengti.

Plokštės „Minterit“ gali būti:

MP – plačios paskirties plokštės interjerui. Plokštės yra tvirtos ir gali atlaikyti nepalankiausias aplinkos sąlygas. Jos yra lygios ir tik minimaliai paruošus, gali būti dengiamos įvairia apdaila, dažomos.

SP – specialios paskirties plokštės (tankis 1500 kg/m³ ) naudojamos drėgnoje aplinkoje (operacinėse, virtuvėse, baseinuose, autoplovyklose ir pan.);

LW – lengvos plokštės interjerui. Labai lygų šių plokščių paviršių po nežymaus paruošimo galima dažyti, tapetuoti. Tinka, kada reikia, stiprių, nedegių plokščių vidaus atitvaroms;

PC – spalvotos plokštės viešosios paskirties ir prekybos pastatų išorės atitvaroms. 

HD – sustiprintos plokštės išorės darbams. Specialiai sukurtos išorės atitvarinėms konstrukcijoms. HD plokštės yra stiprios, ilgaamžės. Jų lygus pilkas paviršius yra geras pagrindas įvairiai apdailai;

Plokštės „Minterit“ galima tvirtinti tiek ant medinio tiek ant metalinio karkaso. Ant medinio karkaso plokštės tvirtinamos Minterit vinimis (40 x 2,3 mm), o ant metalinio karkaso – 35x 4,2 mm sraigtais.

Minerit plokštės gali būti dažomos, tapetuojamos, ant jų gali būti klijuojamos keraminės plytelės. Vinių ir varžtų galvutės turi būti paslėptos.

Plokščių „Minerit“ projektavimas, apdorojimas, tvirtinimas, siūlės ir sujungimai, apdaila ir sandėliavimas vykdomi pagal gamintojo instrukciją.

Oy Minerit Ab (dabartinė  Cembrit OY  nuo 2008-05-02) įsikūrusi Suomijoje. Gamyklos pradžia 1955m.

2007-04-17 atidaryta penktoji gamybos linija. Savo šalyje parduoda apie 25 %. Savo produkcijos. Per metus (2007 m.) ketinama pagaminti 6 milijonų m² cementinių plokščių.

„Minerit“ SP plokštė „Minerit“ SP cemento pagrindu pagaminta plokštė, kuri skirta drėgnų patalpų sienų apdailai. Ji gaminama jau padengta vandenį izoliuojančiu mišinio sluoksniu iš abiejų pusių. „Minerit“ SP plokštė atitinka Nacionalinių Suomijos statybos standartų reikalavimus vandens ir drėgmės izoliavimui.„Minerit“ SP plokštė gali būti apklijuojama plytelėmis, skirtomis drėgnoms patalpoms, stiklo audinio ar drėgnų patalpų tapetais. Vandenį izoliuojančios plokštės montavimas yra greitas ir paprastas. Kai plokštė yra pritvirtinta, tik kiaurai pragręžtos skylės, sujungimai ir varžtų galvutės yra apsaugomos „Minerit“ vandenį izoliuojančiu hermetiku ar juostele. Kadangi „Minerit“ SP plokštės sudėtyje yra cemento, tai puikiai apsaugo nuo pelėsių augimo drėgnose patalpose. Lengva ir ilgaamžė plokštė tinka ir naujai statybai, ir renovacijai. „Minerit“ SP plokštė idealiai tinka plaukymo baseinams, vonios kambariams, drėgnoms patalpoms, sandėliukams ir pramoninėms virtuvėms bei skalbykloms. Sistemai su „Minerit“ SP plokšte, padengta vandenį izoliuojančiu mišiniu iš abiejų pusių, VTT Nacionalinis Suomijos tyrimų centras, suteikė sertifikato numerį C122/00. (http://www.minerit.fi)

  Gipso-kartono plokštės „KNAUF“ naudojamos vidaus atitvaroms įrengti.

Plokštės būna:

-          statybinio gipso plokštės GKB (pažymėtos mėlynu spaudu);

-          ugniai atsparios plokštės GKF (pažymėtos raudonu spaudu);

-          impregnuotos plokštės GKBI ir ugniai atsparios impregnuotos plokštės GKFI (pažymėtos „impregnuota“, žalios spalvos kartonas).

-          Pertvaros montuojamos naudojant metalinį arba medinį karkasą, iš abiejų pusių tvirtinant gipso-kartono plokštes.

-          Sumontavus pertvaras pagal „KNAUF“ rekomenduojamą technologiją užglaistomos siūlės ir, pagal projektą ar statytojo pageidavimą, dažomos, tapetuojamos arba apklijuojami keraminėmis plytelėmis.

Prieš dažant arba dengiant plokštes dekoratyvinėmis dangomis, jos gruntuojamos. Gruntas parenkamas pagal naudojamas apdailos medžiagas.

Gipso-kartono plokštės „GYPROC“ ir „RIGIPS“ naudojamos pertvaroms, luboms ir vėjo izoliacijai įrengti.

Įrengiant pertvaras gipso-kartono plokštės tvirtinamos iš vienos arba abiejų karkaso pusių. Dedamas vienas, du arba trys plokščių sluoksniai, priklausomai nuo pertvarai keliamų reikalavimų. Gipso-kartono plokščių pertvaros gali būti su mediniu arba metaliniu karkasu.

Gipso-kartono plokštės prie metalinio karkaso tvirtinamos įsriegiamais varžtais. Priklausomai nuo prie karkaso tvirtinamų plokščių sluoksnių skaičiaus, naudotini ne trupesni kaip 25, 35, ir 45 mm ilgio varžtai, atitinkamai vienam, dviem bei tris gipsokartonio plokščių sluoksniams. Atstumai tarp varžtų turi atitikti gamintojo instrukcijoje nurodytus atstumus. Varžtai turi būti įsukami šiek tiek giliau negu plokštės paviršius, bet varžto galvutė neturi atsidurti po kartonu.

Siūlės tarp sumontuotų gipsokartono plokščių turi būti įrengiamos užpildant siūles specialiu glaistu ir naudojant perforuotą juostelę.

Gipso-kartono plokščių Gyproc ir Rigips konstrukcijų projektavimas, tvirtinimas, siūlių užtaisymas, plokščių lenkimas ir kiti duomenys pateikiami gamintojo instrukcijose.

Orientuotų skiedrų plokštė (OSB) tinkama naudoti įvairioms statybų reikmėms. Tokios plokštės pagamintos iš medienos ir atsparaus vandeniui ir virinimui dervinio rišiklio ir nedidelio kiekio vaško. Plokštės gaminamos nuo 6 iki 25 mm storio. Standartiniai plokščių matmenys yra 2500 x 1250 mm.

OSB plokštės tvirtinamos vinimis, medvaržčiais, klijais. Rekomenduojama vinis kalti ne arčiau kaip 10 mm nuo plokštės krašto. Plokštes galima dažyti bet kokiais, medienai dažyti rekomenduojamais dažais.

OSB plokštės gali būti naudojamos apkalant karkasinių namų sienas ir pan. Vykdant darbus būtina vadovautis įmonės gamintojos rekomendacijomis.

II Europos Sąjungos normatyviniai techniniai dokumentai, reglamentuojantys statybą

            Pamatinis ir aukščiausiojo lygio Europos Sąjungos normatyvinis techninis dokumentas, reglamentuojantis statybą, yra Europos ekonominės bendrijos Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. Direktyva 89/106/EEC „Dėl valstybių narių statybos produktų teisinių ir administracinių nuostatų suvienodinimo“, paprastai vadinama 106-ąja direktyva. Direktyvoje be kitų nuostatų, suformuoti šeši „Esminiai reikalavimai“, keliami statiniams ir statybos gaminiams.

            Paskelbus 106-ąją direktyvą buvo parengti ir paskelbti šeši „Aiškinamieji dokumentai“ minėtiems reikalavimas išaiškinti. 106-oje direktyvoje ir aiškinamuose dokumentuose pateikiamos tik nuostatos, tačiau juose nėra konkrečių statybos produktų kokybę ir kiekybę reglamentuojančių rodiklių.

Santykinai trečiojo lygio dokumente – Europos ekonominės komisijos kompendiume – ECE/HBP/81, ECE/HBP/91 ir 1995 m. jų papildyme jau yra pateikti konkretūs svarbiausieji Europos valstybėms narėms rekomenduojami kiekvieną „Esminį reikalavimą“ atitinkantys rodikliai. Pirmieji du normų rinkiniai skirti gyvenamajai statybai, o 1995 m. rinkinys papildytas ir kitokio pobūdžio statybai. Pagrindinis šių normų rinkinių tikslas – garantuoti saugias bei sveikas gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas. 

2.1 Apsauga nuo triukšmo

Direktyvoje 89/106/EEC pateikiama statiniui privaloma esminio reikalavimo „Apsauga nuo triukšmo“ nuostata:

Statiniai turi būti suprojektuoti taip, kad gyventojų ir netoliese esančių asmenų girdimas triukšmas nekeltų grėsmės sveikatai, netrukdytų miegoti, ilsėtis ir dirbti. Aiškinamajam dokumente, apibrėžiant statiniams naudojamų statybos gaminių akustines savybes, vartojamos šios sąvokos:

·         tiesioginio ore kilusio triukšmo mažinimas;

·         šalutinio ore kilusio triukšmo mažinimas;

·         smūgio triukšmo mažinimas;

·         tiesioginis smūgio triukšmo perdavimas;

·         šalutinis smūgio triukšmo perdavimas;

·         gaminių akustinės absorbcijos savybės;

·         vandens įrangai naudojamų gaminių akustinės charakteristikos;

·         nuotakyno tinkluose naudojamų gaminių akustinės charakteristikos;

·         sumontuotų nuostoviųjų įrenginių komponentų keliamo triukšmo galingumo lygiai.

Akustiniai matavimai atliekami pagal statinių ar jų dalių, tokių kaip: sienos, pertvaros, lubos, grindys, stogas bei tokių įrenginių, kaip ventiliacijos sistemos, natūralaus dydžio prototipus. Bandymai gali būti atliekami ir laboratorijoje su natūralaus dydžio modeliais, turinčiais visas būdingas konstrukcijos savybes.

Parenkant ir montuojant (įrengiant) pertvaras reikia užtikrinti tai, kad pagal EEK kompendiume rekomenduojamas girdimo triukšmo lygis neviršytų žemiau išvardinamus reikalavimus:

·         miegamuosiuose – 30 dB;

·         dienos poilsio kambariuose – 35 dB;

·         protinio darbo kambariuose – 40 dB;

·         namų darbo kambariuose – 45 dB;

·         lengvosios pramonės gamyklose – 50 dB.

2.2 Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo

Pagrindinės sąvokos:

(akustinis) triukšmas – subjektyvusis žmogų veikiančio garso apibrėžimas, parodantis, kad girdimas garsas yra stiprus, nemalonus, netikėtas, tiesiog nepageidaujamas bei dirginantis arba žalingas;

 Kenksmingi poveikiai – neigiami poveikiai žmogaus sveikatai;

Dirginimas – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimo triukšmu laipsnis;

Akustinis komfortas – subjektyvusis „apsaugos nuo triukšmo“ kokybės apibrėžimas. Kai triukšmo poveikio pasekmės negali būti klasifikuojamas kaip liga, akustinis komfortas parodo, kokiu laipsniu yra ribojami nepatogumai arba nuovargis, atsirandantys dėl triukšmo trukdymo susikaupti, bendrauti bei miegoti, taip pat dirginantis triukšmo poveikis;

Aplinkos triukšmas – nepageidaujami arba žalingi žmogui išoriniai garsai, kuriuos sukeliai žmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geležinkelio eismo, oro eismo spinduliuojamą triukšmą iš pramonės veiklos zonų;

Triukšmo rodiklis – garso, suvokiamo kaip aplinkos (arba akustinis) triukšmas, išraiška fizikiniais garso mato vienetais;

Įvertinimas – yra apsaugos nuo triukšmo rodiklio arba komforto klasės nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo, numatyto arba matavimo metodą;

Ore sklindančio graso izoliavimo rodiklis – apsaugos nuo triukšmo vienparametris įvertis, kuris parodo statinio atitvaros sugebėjimą silpninti ore sklindantį garsą;

Smūgio garso izoliavimo rodiklis – apsaugos nuo triukšmo vienparametris įvertis, kuris parodo kaip perdangos perduoda smūgio garsą statinyje;

Triukšmo lygis – vienparametris garso slėgio lygių įvertis, gautas naudojant I-os tiklslumo klasės garso lygio matuoklį su dažniniais svertiniais filtrais;

Aidėjimo trukmė – laiko tarpas, per kurį, nutraukus garso spinduliavimą, garso slėgio lygis sumažėja 60dB. Šis dydis žymimas T60 ir išreiškiamas sekundės;

Vidaus aplinka – atitvarinėmis konstrukcijomis apribota pastato erdvė. Tai – gyvenamieji, miegamieji bei kitos paskirties patalpos;

Išorės aplinka – erdvė šalia pastato jam priklausančio žemės sklypo ribose: balkonai, erdvė šalia langų, žaidimo aikštelės bei kitos panašios sritys;

Garso klasė – supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška;

Kambarys – patalpa, tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus reikalavimus

Statant statinius reikia izoliuoti nepageidaujamus arba žalingus žmogui garsus kuriuos sukelia žmonių veikla ir tuo įvykdyti esminį statinių statybos reikalavimą.

Apsaugos nuo triukšmo kokybė yra nustatoma pastato atitvarinių konstrukcijų garso izoliavimo rodikliais, kurių ribinės vertės nustatoma pastato atitvarinių konstrukcijų garso izoliavimo rodikliais, kurių ribinės vertes apibrėžia garso klases pagal STR2.01.07:2003 Gyvenamųjų pastatų privalomų garso klasių reikalavimus nustato STR2.02.01:2004 Garso klasė – supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška.

Pastato atitvarinės konstrukcijos ir jų elementai turi gerai izoliuoti triukšmą, sklindantį iš gretimų pastato patalpų, taip pat ir iš pastato išorės aplinkos. Papildomai laiptinėse, koridoriuose ir kitose bendro naudojimo patalpose gali būti taikoma garsą sugeriančių medžiagų apdaila, mažinanti perteklinio aidėjimo triukšmą.

Pastato pertvarų gebėjimas izoliuoti ore sklindantį triukšmą nustatomas ore sklindančio garso izoliavimo rodikliu Rw, dB arba standartizuotojo lygių skirtumo rodikliu DnT,w, dB. Bendrojo naudojimo patalpų perteklinis triukšmo aidėjimas ribojamas aidėjimo trukmės laiku T60 sekundėmis. Vertinant konstrukcijos ore sklindančio garso izoliavimą, kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo izoliavimas geresnis. Pagal šias statybos taisykles atliekamiems darbams kontroliuoti įmonės vadovo skiriamas STR 1.02.06:2004 nustatyta tvarka atestuotas statybos vadovas.

Prieš pradedant naudoti naujas medžiagas ir konstrukcijas bei taikant naujas technologijas, išsamiai neaprašytas projektinėje dokumentacijoje, būtina patikrinti, kad jų akustinės savybės atitinka statybos reglamente nurodytiems reikalavimams.

 

Literatūra

1. P.Čyras, V.Girnius, K.A.Kaminskas, V.Nainys, R.Šukys, J.Tartilas. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vadovėlis. Vilnius: Technika, 2003, 404 p.
2. Lietuvos statybininkų asociacija KTU statybos ir architektūros fakultetas. Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės “Bendrieji statybos darbai” ST121895674.03:2005. Vilnius: Lietuvos statybininkų asociacija, 2005, 206 p.
3. Erich H. Heiman. Statykite, perstatykite, pristatykite. Kaunas: Tyrai, 2001, 96 p.
4. Л. Н. Крейндлин Плотничные работы. Москва: Высшая школа, 1980, 176 с.
5. Statybos inžinieriaus žinynas. Vilnius: Technika, 2004, 1096 p.
6. Vaclavas Kitinas. Tipinių statybos procesų technologijos ir darbo organizavimo reglamentai. Metodinė technologijų sudarymo medžiaga. Kaunas: Naujasis lankas, 2007, 368 p.
7. Wikipedia, the free encyclopedia
8. Britannica concise encyclopedia 2007 m. 1881 p.
9. "Standartai ir apmatavimo pagrindai" konspektas Porf. dr. Povilas Vainiūnas 
10. Kiršytės Vildos (KNAUF) pristatymo medžiaga